Kiekvieną vasarą mes atsisveikiname su savo vaikais – paleidžiame juos skristi, nes jau išsirito tarsi drugeliai iš savo kokonų, jau sutvirtėjo jų sparnai, jau atėjo laikas rasti kitas – aukštesnes, talpesnes erdves. Todėl mokyklai birželis asocijuojasi su užaugusiais vaikais, gėlių puokštėmis jų rankose, šypsenomis veiduose ir mažyčiu nematomu nerimu širdyse.
Tądien, kai išlydėjome savo 14-tąją aštuntokų laidą, saulė taip skaisčiai švietė – tarsi norėtų ryškiau nušviesti drugelių – vasaros palydovų – sparnų grožį. Tarsi norėtų nušviesti ir mūsų vaikų kelius, kuriais jie toliau skris savo tikslo ir svajonių link… Saulė jiems nušvietė didelės atsakomybės, nuolatinio tobulėjimo ir gražios jaunystės pradžią. Tebūnie ji šviesi, skaidri, kupina naujų atradimų ir džiaugsmų!
