Mūsų aštuntokai pirmąją savo mokyklą paliko veidrodžiuose gaudydami svarbiausius gyvenimo žodžius ir regėdami juose savo atvaizdus, šakomis pastatą gaubiančius medžius ir kelią, kuriuo jie toliau eis. Norėjosi, kad veidrodžiuose įrašyti žodžiai „meilė“, „atsakomybė“, „šeima“, „tėvynė“, „pagarba“ ir kt. jiems giliai širdin įsirėžtų ir neliktų neatsakyti klausimai apie tai, kokias vertybes jie išsiugdė, ką perduos savo miestui, kaip kurs savo šalį?
Šventėje netrūko gražių akcentų: šilto direktorės Daivos Marozienės žodžio, palinkėjimo, kad būtų mylimi ir mylintys, nes meilė – tik ji yra svarbiausia, skambių esamų ir buvusių mokinių dainų, judesio kompozicijos, jautrių pirmųjų mokytojų kalbų, tėvų pažado atsakyti į vaikų klausimus, padėkų mokiniams už puikius ir labai gerus mokymosi pasiekimus, aktyvią veiklą.
Skambant vedėjų žodžiams, kad kiekviena pabaiga tyliai tampa naujo kelio pradžia ir kartais svarbiausia gyvenime – išdrįsti keliauti ten, kur kviečia širdis, į sceną lipo visi aštuntų klasių mokiniai ir bendrai atliko dainą „Važiuoju, kur širdis“. Ši daina – finalinis išleistuvių akcentas – leido mokytojams, tėvams, artimiesiems ir draugams matyti širdimi dainuojančius vaikus ir drąsiai palydėti juos į naują kelią!
Telydi Jus, mieli aštuntokai, tame kelyje sėkmė ir tarsi kelrodės žvaigždės tešviečia žodžiai, primenantys svarbiausias vertybes gyvenime!
