Šalia seniausios Klaipėdos mokyklos netrukus pražys kaštonas – galingas išlakus medis, šakas ir žiedynų žvakes į dangų keliantis. Jam, kaip ir žmogui, reikia globos: šaknims reikia priežiūros, žiedams skleistis – saulės ir šviesos. Tokį gražų rūpestį šimtamečiu kaštonu, be kurio nesusidėlioja mūsų mokyklos istorijos mozaika, ir regėjome pastarosiomis dienomis. Keletą dienų aplinkui medį vyko intensyvus veiksmas, stebimas gausybės akių: medis buvo šiek tiek genėjamas, aeruojamos jo šaknys, žemė, esanti aplink medį, prisotinta natūralių organinių medžiagų, plotas padengtas mulčo sluoksniu.
Tikimės, kad netrukus medis mums atsidėkos – apsipils gausiais žiedais, svaigins savo žydėjimu, jo šaknys sustiprės, kad ir toliau šakos galėtų žaliuoti, teikti užuovėją paukščiams ir mažiems bei dideliems žmonėms. Ir tada, pasak poeto Henriko Radausko, bus nebegalima liūdėt, „kada pavasarį kaštanas / Už lango pradeda žydėt“.
Už atliktus darbus dėkojame Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos arboristų sąjungos nariams Jonui Kelmeliui ir Renatui Turčinavičiui, direktoriaus pavaduotojai ūkiui ir bendriesiems reikalams Reginai Dautarienei, ir visiems savo vaikams, saugantiems kaštono šaknis.
